Mažieji vartojimo kreditai Lietuvoje: požiūriai ir iššūkiai
Visions and challenges of payday lending in Lithuania

Summary/Abstract: The paper provides systematic view on payday lending in Lithuania, joining legal and economic approaches. Institutions of credit access as a human right per se, responsible lending and usury are conceptually analysed, defining theoretical visions and methodological challenges, that persist in search of fair balance between the need of borrowers and the greed of lenders at payday transactions. Mažųjų vartojimo kreditų rinka Lietuvoje išsivystė ir greitai išaugo ekonominio sunkmečio metu, t. y. 2008–2009 metais, iš esmės dėl likvidumo problemų ir sugriežtėjusio skolinimo iš tradicinių šaltinių. Tačiau nežiūrint didelio populiarumo, mažieji vartojimo kreditai įgijo prastą reputaciją dėl kaltinimų amoraliu ir neatsakingu skolinimu, iliustruojant šiuos kaltinimus vaizdingomis nesėkmingų paskolų istorijomis. Atsakydamos į viešą kritiką ir reguliuotojų iniciatyvas, paskolų davėjai paprastai stengiasi pasiteisinti didelėmis sandorio sąnaudomis ir nauda vartotojui turėti prieinamą paskutinės vilties paskolą. Kitaip tariant, mažųjų vartojimo kreditų problema kyla iš klasikinės ir natūralios įtampos tarp kredito poreikio, su didžiausia svarba neturtingiems, bei finansų įstaigų godumo. Poreikiai ir godumas yra (ir visada buvo) vartojimo finansų yin ir yang. Ši įtampa atkreipė ne tik žiniasklaidos ir reguliuotojų dėmesį. Mokslininkai čia taip pat rado daug iššūkių teoriniams ir empiriniams tyrimams. Tačiau mažųjų vartojimo kreditų fenomenas, nors ir kontroversiškas, yra per mažai ištirtas, ypač Lietuvos kontekste. Atitinkamai pagrindinis motyvas, lėmęs šio straipsnio pobūdį ir struktūrą, yra iš esmės metodologinis. Čia keliami diskusiniai klausimai vartojimo kreditų srityje, kurie Lietuvos moksle nebuvo tyrinėti. Dideli teisės, ekonomikos ir vadybos iššūkiai yra palikti tolimesniam teoriniam pagrindimui ir empiriniam patikrinimui. Atitinkamai, šio straipsnio tikslas yra pasiūlyti analitinį požiūrį į kredito prieinamumo problemas mažųjų vartojimo kreditų srityje ir apibūdinti Lietuvos kontekstą tolimesniems tyrinėjimams. Tad šis straipsnis prisideda prie žinių ir supratimo apie teisingą pusiausvyrą tarp vartotojų poreikių ir kreditorių godumo. Šio straipsnio dalyje, skirtoje poreikiams, klausiame ar kreditas turi būti pripažintas ir laikomas žmogaus teise per se. Naudojantis Nobelio premijos laureato Muhammad Yunus (2006) išvystytu požiūriu į skurdo mažinimą, atsakymų į šį klausimą yra ieškoma, remiantis plačiai išvystytu žmogaus orumo principu bei pakankamo pragyvenimo lygio garantijų butinumu. Nors ir su kritika, tačiau straipsnyje pateikiama svarių argumentų, palaikančių pasiūlymą, jog neturtingi namų ūkiai turi rimtą pagrindą naudotis kreditu kaip teise. Dar daugiau, apibendrinus situaciją Lietuvos namų ūkiuose, straipsnyje pateikiami nerimą keliantys duomenys kurie, mūsų nuomone, paaiškina mažųjų vartojimo kreditų populiarumą ir priežastis, kodėl kredito prieinamumas šiems namų ūkiams yra svarbiau už kainą. Šio straipsnio dalyje, skirtoje godumui,

• Details
• Contents