KETVIRTIS AMŽIAUS SU DAINYNU
QUARTER CENTURY WITH SONG

Summary/Abstract: Lietuvos gamtamokslių biurokratų pokalbiuose kartkartėmis prasprūsta užuominų, kad visa mūsų tautosaka, kaip svarbi tautinio identiteto ir esminė nematerialaus paveldo dalis, yra labiau kultūros prerogatyva, o ne mokslo objektas. Tačiau paprastai tokia šališka folkloro vertinimo diskusija nutrūksta nė neprasidėjusi, oponentams taip ir neradus jokių rimtesnių argumentų. Folkloristika šiandien oficialiai pripažįstama kaip filologijos mokslo šaka, turinti jau gana seną savo istoriją. Iš tikrųjų, jei ne įvairiaaspekčiai praėjusio amžiaus tautosakos tyrimai ir lygiagrečiai jau beveik du šimtmečius vykdomas intensyvus jos sisteminis kaupimas, dabar galėtume tik apibendrintomis frazėmis postringauti apie šio paveldo vertę bei savitumą. Juk, pavyzdžiui, nereikia didelių mokslų pakalbėti apie dainas kaip tam tikrą vertybę; galima tiesiog iš bendro išsilavinimo teigti, jog kiekvienai kartai būdingos savos dainos, jog skirtingus repertuarus dainuoja skirtingi regionai, jog beveik kiekvienas kaimas ar miestelis, net šeima ar juo labiau atskiras jos narys linkęs turėti savų dainų kraitį. Tūlas pilietis turbūt pasakytų, kad lietuviai, kaip ir kitos tautos, iš seno mėgsta dainuoti, patriotas – kad lietuviškos dainos gražiausios, muzikas ar poetas tikriausiai iškeltų potencialias jų aranžuočių bei stilizacijų galimybes.

• Details
• Contents