Mokslas, dorovė ir vertybės
SCIENCE, VIRTUES AND VALUES

Summary/Abstract: Šiuolaikinėje mokslo filosofijoje laikomasi požiūrio, kad mokslas yra neutralus moralinių vertybių atžvilgiu. Toks požiūris paplito kartu su empirinės ir pozityvistinės filosofijos įsigalėjimu. Nuomonė, kad moralinės vertybės yra nesvarbios mokslui, yra grindžiama Hume’o suformuluota faktų ir vertybių perskyra. Pozityvistai mano, kad tokia perskyra yra besąlygiškai teisinga. Tačiau tai klaidingas požiūris. Klasikinėje filosofijoje buvo laikomasi nuomonės, kad mokslas yra intelekto dorybė, o kiekvieną veiksmą turi įvertinti mūsų sąžinė. Veikdami vadovaujamės praktiniu protu, kurio norma yra prigimtinis įstatymas, skatinantis mus siekti gėrio ir vengti blogio. Todėl mokslinėje veikloje negalime nepaisyti moralinių vertybių. According to the common standpoint of contemporary philosophy of science the moral values (or virtues) have no importance to the development of natural science. This approach has spread together with the adoption of empiricism and positivist philosophy. The view, which supposes that moral values do not play any role in the process of scientific investigation, is based on Hume’s distinction between facts and values. In positivist point of view, this distinction is unconditionally true; but such judgment is false. Classical philosophy considered science as a virtue of reason and maintained that every action has to be evaluated by our conscience. In all our activities we are guided by practical reason and natural law as a basic principle orienting one’s practical reason which inspires us to seek good and avoid evil. Therefore, science cannot ignore moral values.

• Details
• Contents