Subjektyvi socialinė atskirtis kaip lėtinės ligos patirties aspektas
Subjective social exclusion as an aspect of chronic illness experience

Summary/Abstract: Straipsnyje aptariama sąsaja tarp lėtinės ligos ir subjektyvios socialinės atskirties. Analizuojant šią sąsają remiamasi sveikatos sociologijos literatūra ir empirinio tyrimo – 22 pusiau struktūruotų interviu su įvairiomis lėtinėmis ligomis sergančiais asmenimis – medžiaga. Nors socialinė atskirtis lėtinės ligos atveju dažniausiai nagrinėjama mezo ir makro lygmeniu, tačiau prielaidas šiai atskirčiai formuotis galima apčiuopti asmens santykyje su liga, t. y., mikrolygmenyje. Kita vertus, sveikatos sociologijoje lėtinės ligos patirtis dažniausiai analizuojama susitelkiant į socialines ligos apraiškas ir iš esmės ignoruojant ligos kaip kūno negalavimo realybę. Tuo tarpu šiame straipsnyje laikomasi pozicijos, kad socialiniai ligos patyrimo komponentai yra glaudžiai susiję su fiziniais. Taip pat daroma prielaida, kad lėtinės ligos potyris ir fizine, ir socialine prasme nėra toks pats visiems sergantiesiems. Todėl, nors lėtine liga sergantis asmuo vienaip ar kitaip gali būti priverstas ieškoti būdų, kaip išlaikyti prasmingas sąveikas su „sveikųjų“ pasauliu, priklausomai nuo ligos specifikos, individualių sergančiojo charakteristikų ar biografinės trajektorijos, socialinės atskirties patirtis nebūtinai bus vienoda šios socialinės kategorijos nariams. This paper discusses the link between chronic illness and subjective social exclusion. Analysis is based on the review of sociological literature and 22 semi-structured interviews with chronically ill persons. Although social exclusion in chronic illness is usually studied at the mezzo and macro levels, the micro level is equally important. As recent studies demonstrate, chronic illness is also related to a subjectively experienced social exclusion. Furthermore, for a long time sociologists have studied chronic illness by focusing on its social manifestations and experiences while ignoring the physical reality of body ailments. This article assumes that social aspects of illness experience are closely related to the physical ones. The authors also argue that sick people do not adjust to some common set of physical constraints within the context of shared social demands because their social and bodily circumstances are not identical. Therefore, even if persons suffering from chronic illness may be forced to look for ways to maintain meaningful interactions with the world of “healthy,” whether and how they will experience social exclusion will depend on their chronic condition, individual characteristics and biographical trajectory.

• Details
• Contents