The Transforming Aims of Japan’s Post-Cold War Cultural Diplomacy
The Transforming Aims of Japan’s Post-Cold War Cultural Diplomacy

Summary/Abstract: This paper deals with the decade of the 2000s in Japan’s public diplomacy, and tries to distinguish the newest trends, related to the changes in the post-Cold War world system. The aspect chosen for this comparison is one that concentrates on the aims of public diplomacy. “Aims” in the framework of this paper are understood as the structural segment of the classical definition of public diplomacy, which raises the main question of why public diplomacy is conducted (i.e. what are the main factors in the international community inspiring it), thus giving the basis for its legitimation per se. Regarding this, the paper proposes three main statements that are directly related to the changing aims of Japan’s post-Cold War diplomacy in respect of earlier periods. It states that the government’s attention to public diplomacy has been increasing since the 2000s; Japan’s diplomacy tends to direct its resources towards ‘softer’ methods (co-optation); ‘Traditional’ content is complemented (or replaced?) by the ‘popular’ in Japan’s public diplomacy. These changes are closely related to important changes in the majority of the world’s countries, in which public diplomacy has developed from a quasi-secret policy related to the intelligence service and information warfare, into fashionable and openly declared activities aimed at increasing a country’s attractiveness. This is inspired by increasing international competition, the importance of soft power, and noopolitik, the changing target audiences and new challenges within particular public diplomacy objects. Šiame straipsnyje aptariamas pirmasis XXI a. Japonijos viešosios diplomatijos dešimtmetis ir bandoma išskirti naujausias tendencijas, susijusias su pasaulio sistemos pokyčiais po Šaltojo karo. Palyginimui pasirinktas aspektas – viešosios diplomatijos tikslai – šiame straipsnyje suprantamas kaip klasikinio viešosios diplomatijos apibrėžimo struktūrinis segmentas, iškeliantis pagrindinį klausimą, kodėl viešoji diplomatija yra vykdoma (t. y. kokie yra svarbiausi jai įtakos turinys tarptautinės sistemos faktoriai), ir taip sudarantis pagrindą jos legitimacijai. Straipsnyje iškeliamos trys pagrindinės idėjos, tiesiogiai susijusios su besikeičiančiais Japonijos diplomatijos tikslais po Šaltojo karo. Teigiama, kad vyriausybės dėmesys viešajai diplomatijai auga nuo XXI a. pradžios; Japonijos diplomatija yra linkusi nukreipti savo išteklius į „švelnesnius“ metodus (t. y. kooptavimą); viešosios diplomatijos „tradicinis“ turinys yra papildomas (arba pakeičiamas) „populiariuoju“. Šie pokyčiai yra artimai susiję su svarbiais daugumoje pasaulio šalių vykstančiais procesais, kuriuose viešoji diplomatija nuo užslaptintų politikos veiklų artimų žvalgybai ir informaciniam karui perauga į madingą ir atvirai deklaruojamą veiklą, siekiančią didinti šalies patrauklumą.

• Details
• Contents