Some aspects of the relations between the Catholic Church and the State in the independent Latvia: the concordat and the preservation of principles of
Some aspects of the relations between the Catholic Church and the State in the independent Latvia: the concordat and the preservation of principles of

Summary/Abstract: According to the Constitution of the Republic of Latvia “the Church shall be separate from the State”. Still in practice both of these institutions cooperate. The Church has some influence on state policies, and even takes part in politics directly or indirectly. This article reflects the most important spheres of cooperation between the Catholic Church and the Latvian state and their results in two periods of existence of independent Latvia –1918 to 1940 (mainly concentrating on the 1920’s) and after the independence was restored (i.e. since 1991). Latvija kaip nepriklausoma valstybė gyvavo palyginti neilgai. Pirmasis nepriklausomybės laikotarpis tęsėsi nuo 1918 m. iki 1940 m. Antrojo pasaulinio karo pradžioje Latvija iš pradžių buvo okupuota Sovietų Sąjungos, vėliau – nacistinės Vokietijos. Po karo Sovietų Sąjunga okupavo Latviją antrą kartą. Po beveik 50 m. trukusio ateistinės valdžios valdymo, 1991 m., griūnant Sovietų Sąjungai, Latvija atgavo nepriklausomos valstybės statusą. Straipsnio tikslas – apžvelgti Latvijos Katalikų Bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimo pagrindines sritis, šio bendradarbiavimo įtaką pasirašant konkordatą su Vatikanu ir saugant krikščioniškosios etikos principus. Pagal Latvijos Respublikos Konstituciją Bažnyčia yra atskira nuo valstybės. Tačiau iš tiesų abi institucijos bendradarbiauja, o Bažnyčia tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvauja politikoje. Tiesiogiai – per savo atstovus valdžios įstaigose, netiesiogiai – per mišias, švietimo įstaigas, žiniasklaidą, įskaitant ir Bažnyčios leidžiamus periodinius leidinius. Tyrimas atskleidžia, kad Latvijai atgavus nepriklausomybę Katalikų Bažnyčia išgyveno keletą pokyčių: 1. 1918 m. atkurta Rygos vyskupija (nuo 1923 m. – arkivyskupija), ji apėmė Kuržemės, Žiemgalos ir Latgalos regionus; 2. Pirmieji Latvijos vyskupai buvo lenkų arba lietuvių kilmės, vėliau jais buvo skiriami latviai. 1920 m. Latvijos vyskupu įšventintas Antonijs Springovičs (nuo 1923 m. – arkivyskupas); 3. Latvijai atgavus nepriklausomybę Katalikų Bažnyčia tapo aktyvi politikoje. Katalikų kunigai aktyviai reiškėsi politinėse partijose, o keletas jų net išrinkti į Latvijos parlamentą. Vienas svarbiausių Katalikų Bažnyčios pasiekimų Latvijoje – bendradarbiavimas su Latvijos Vyriausybe, kai 1922 m. pasirašytas konkordatas tarp Latvijos Respublikos ir Vatikano.

• Details
• Contents