Les traces de la France dans la littérature de voyage Lituanienne
French Traces in the Lithuanian Travel Literature of the XIX Century

Summary/Abstract: L’image de la France qui est offerte par les auteurs de la littérature de voyage ou de livres et articles à vocation géographique reflétait la mentalité, la vision du monde et le rapport au monde de l’écrivain. Selon les différentes périodes du XIXe siècle apparaissent des différences concernant le destinateur, sa nature et son destinataire. Au début du siècle, les impressions des séjours en France étaient rapportées par des gens de l’élite culturelle qui connaissaient bien le pays. On rencontre des remarques authentiques dans les mémoires du comte Michal Kazimierz Oginski, qui avait vécu quelque temps en France après l’insurrection de Kosciuszko et observé la situation politique, et de Sofija Tyzenhauz qui avait épousé le comte de Choiseul et connaissait bien le milieu français. Les auteurs cultivés de la littérature de voyage poursuivaient la tradition des Lumières, nourris de ses idéaux. XIX amžiuje Lietuvoje gausiai skaityta prancūziškoji kelionių literatūra veikė aprašymus tiek apie iškylas ar promenadas po Lietuvą, tiek upių monografijas, padėjo pasirengti susitikimui su kitokia kultūra. Keliaujantieji po Prancūziją buvo apsiskaitę, mokėjo kalbą, jautėsi esą išsilavinę europiečiai, tad jie nepatyrė nei priešiškumo, nei kultūrinio šoko. Jie ne tik stebėjo, bet ir suvokė skirtingumus, juos vertino, o turėdami literatūrinių ambicijų savo įspūdžius perteikė raštu. Tačiau tokių kelionių aprašymų nėra daug. Įspūdžiai perteikiami dienoraščio forma, gyvai pasakojami salonuose, dalis jų sugula į spalvingus memuarus, pasirodo ir pirmosios geografijos knygos lietuvių kalba, viena kita žinutė spaudoje. Keliautojai iš Lietuvos kaupė ne tiktai regimus, apčiuopiamus dalykus – atsivežtus prabangos daiktus, suvenyrus, knygas, bet ir tokius neapčiuopiamus kaip Prancūzijos vaizdus, garsus, kvapus, pojūčius. Visa tai padėjo susikurti subjektyvų šalies ir jos žmonių įvaizdį. Prancūzijos įvaizdis, kurį XIX amžiuje pateikė Lietuvos kelionių literatūros, geografinio pobūdžio knygų ir straipsnių autoriai, priklausė nuo rašančiojo mentaliteto, jo pasaulėžiūros ir pasaulėjautos. Skirtingais XIX a. periodais keitėsi šios literatūros adresantas, jos pobūdis bei adresatas. XIX a. keliautojo referenciniai tikslai, jo patirtis, pasakojimo autentiškumas atsispindi pagrindinėse kelionių literatūros temose: gamtos, politinio, ekonominio visuomenės gyvenimo, papročių, istorijos ir kultūros paveldo. Keliaujantis Lietuvos žmogus nevienodai supranta, kas yra Prancūzija, sunkiai aprėpiama didelė šalis, išsiskirianti gamtos įvairove, regionų istorija, kultūrine patirtimi.

• Details
• Contents