Keli štrichai jaunojo genijaus portretui: Vytauto Mačernio kelias į lietuvių poezijos viršūnes
Some Details Toward the Portrait of a Young Genius: The Rise of Vytautas Mačernis to the Pinnacle of Lithuanian Poetry

Summary/Abstract: Poetas Vytautas Mačernis – labai charizmatiška lietuvių literatūros figūra, iki šiol neprarandanti savo žavesio. Šio 1944 m. žuvusio nė 24 metų nesulaukusio poeto eilėraščiai yra mėgstami skaitytojų, tai liudija ir kone kasmet išleidžiamos jo poezijos rinktinės1. Pažymėtina, kad tokiu populiarumu negalėtų pasigirti nė vienas jo kartos, tokios turtingos literatūriniais talentais, atstovas. Net ir atgimimo metais Lietuvoje iš naujo atrasti išeivijos poetai, atslūgus pirmojo susidomėjimo bangai, nebesulaukia tiek dėmesio, nors jų kūrybos kraitis yra daug solidesnis ir, ko gero, brandesnis. Tuo tarpu per savo gyvenimą knygos neišleidęs „Vizijų“ autorius, praėjus daugiau nei šešiasdešimčiai metų po jo mirties, patraukia vis naujas skaitytojų kartas ir yra itin vertinamas literatūros istorikų, kurie jį laiko vienu iš didžiųjų XX amžiaus mūsų poezijos korifėjų, iškeldami jo kūrybos naujumą ir savitumą. Kalbant apie Mačernio kelią į pripažinimą ir jo vietą lietuvių literatūroje, reikėtų pradėti nuo kūrybinių ištakų, aptariant veiksnius ir sąlygas, esmingai veikusias jo, kaip kūrėjo, formavimąsi ir veiklą. Čia neišvengiamai turime paminėti jo literatūrinę kartą, su kuria nuo pat pradžių buvo itin glaudžiai susijęs – su ja jungė ne tik panašus amžius, istorinis ir kultūrinis kontekstas, bet ir bendri interesai bei asmeniniai ryšiai. Šias sąsajas svarbu atskleisti ir dėl to, kad būtent jo jaunystės bičiuliai daugiausia prisidėjo prie žuvusio draugo kūrybinio palikimo populiarinimo ir jo įtvirtinimo lietuvių literatūroje. Kaip vėliau matysime, būtent šie žmonės, kurių didžioji dauguma pasirinko emigrantų dalią, tapo įtakingais kultūros veikėjais, nustatančiais literatūrinę hierarchiją ir Mačernio vietą joje. Vytautas Mačernis (1921-1944) despite his short life is one of the most popular 20th-century Lithuanian poets. He was one of the numerous writers born between 1916 and 1922, a generation consolidated by the academe, the same literary interests, and personal relationships. These writers reached their maturity and received recognition during the last years of World War II. At war’s end this young literary generation suffered huge losses: Mačernis was killed; many of the others emigrated to the West; and some of those who remained in Lithuania died in the Resistance struggle or were deported. After the death of Mačernis his friends and admirers of his poetry popularized his oeuvre and enshrined his memory in Lithuania and the emigration. In the United States his friends Kazys Bradūnas, Henrikas Nagys, and Alfonsas. Nyka-Niliūnas formed the kernel of an influential literary group called Žemininkai (related to the name of the anthology Žemė (1951)) which claimed Mačernis as their member. Though we agree that Mačernis’s poetry forms part of the oeuvre of his literary generation, this generation must be conceived in broader terms: it includes more than just the elite Žemininkai group.

• Details
• Contents