Paauglio besiformuojančio asmenybės stiliaus reikšmė jo subjektyviai patiriamai bendravimo su tėvais kokybei
The Significance of Adolescent‘S Developing Personality Style on their Subjectively Experienced Quality of Contacts with Parents

Summary/Abstract: Mokslinėje literatūroje gausu tyrimų, kuriais analizuojama įvairaus amžiaus vaikų objektyviai ir subjektyviai patiriamų socialinių santykių svarba jų asmenybės formavimuisi. Ir tik pastaruoju metu imta labiau domėtis atvirkštinėmis šių kintamųjų sąsajomis – asmenybės charakteristikų reikšme vaiko ar paauglio bendravimo su artimaisiais kokybei. Straipsnyje aprašomu tyrimu kaip tik ir siekiama atskleisti paauglių besiformuojančio asmenybės stiliaus reikšmę subjektyviai jų patiriamai bendravimo su tėvais kokybei. Asmenybės stiliai čia tyrinėjami T. Millono (1996) požiūriu: jie suprantami kaip išreikšti tam tikru laipsniu kontinuume nuo „sveikos asmenybės“ iki patologijos; pagal tai jie arba padeda asmeniui prisitaikyti prie aplinkos, arba trukdo sėkmingai joje veikti (Strack, 1999; Strack, Millon, 2007). Tyrimo metodais pasirinkti du klausimynai: papildyta J. R. Burio, T. M. Misukaniso ir R. A. Mullerio Tėvų rūpinimosi vaiku skalė (1989) ir Asmenybės stilių pagal T. Milloną klausimynas (Urbonavičiūtė, 2006; Jonynienė, 2007). Tyrimo dalyviai – 423 Kauno miesto mokyklų mokiniai (184 vaikinai ir 239 merginos). Daugiamate regresine duomenų analize nustatyta neigiama ribinės, paranoidinės ir teigiama narcistinės asmenybės stilių reikšmė tyrime dalyvavusių paauglių subjektyviai patiriamai bendravimo su tėvais kokybei. Background. Numerous studies where the importance of objective and subjective social interaction for children’s or adolescents’ personality development is analysed, can be found in the scientific literature. More and more attention has been paid to the connection between these variables lately: the significance of children’s personality characteristics on their contacts with significant others is also currently investigated. The aim of this study was to define the significance of adolescents’ developing personality-style on their subjectively experienced quality of contact with parents. Personality-styles are explored following Millon‘s theory (1996): personality- style can be found on a continuum with healthy personality and pathology in opposite ends. In relation to that, they either help in the individual‘s adaptation to social environment or block successful activities (Strack, 1999; Strack & Millon, 2007). Material and methods. Two measurement instruments were chosen: the modified Parental Nurturance Scale (Buri, Misukanis, Muller, 1989) and Personality Styles according to the T. Millon Scale (Urbonavičiūtė, 2006; Jonynienė, 2007). The participants in this research were 423 students from Kaunas City’s Secondary schools (184 boys and 239 girls). Results and conclusions. Multidimensional regression analysis showed a negative significance of the borderline, paranoid personalitystyles, and a positive influence of the narcissistic personality-style, on subjectively experienced quality of contact with parents in adolescents.

• Details
• Contents