TEISMO BAUDŽIAMOJO ĮSAKYMO INSTITUTO TAIKYMO PROBLEMATIKA LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMAJAME PROCESE
PROBLEMS OF APPLYING OF THE COURT’S PENAL ORDER’S INSTITUTE IN THE CRIMINAL PROCEDURE LAW OF LITHUANIA

Summary/Abstract: The origin as well as the history of the institute of the court‘s penal order (hereinafter – penal order) (a form of a simplified criminal process model), the influence of the European criminal procedure laws to the criminal code of procedure of the Republic of Lithuania (hereinafter – the CCP) is briefly presented within this introduction. In order to test whether there exist any problems to the application of the penal order, a concept of issuing the penal order is presented and three problematic legal regulations identified in the research. Furthermore, proper legal regulations are proposed altering or supplementing some provisions of the CCP of Lithuania. The structure of the article includes two chapters, three paragraphs and conclusions. In the first chapter (the analysis of the concept of the penal order‘s issuing process), the penal order’s issuing process, which is similar in whole jurisdictions is briefly presented highlighting it‘s essential features. The second chapter consists of three paragraphs that provide the identification of the problematic legal regulations and their examinations. It is concluded that some legal regulations cause problems of applying the institute of the penal order. Accordingly, three conclusions were drawn: Firstly, the implied legal regulation supplementing and extending legal regulation (the Art. 418(3)(4), 420(1(1)) of the CCP) causes the first problem to the application of the penal order. It is assumed that in order to ensure that a judge would not accept the in the CCP’s Art. 420(1(1)) foreseen decision (to issue a penal order) until victim’s complaint’s examination’s outcomes’ disclosing, and to solve the problem this way, a point of view should be supported that there shall be explicitly expressed in the Art. 418 of the CCP that a prosecutor is entitled to apply to a court for the issuing of a penal order when the term of the victim’s title to file a complaint about completing the process by a penal order expires and the prosecutor receives both datas about whether the complaint is filed or not and gets a copy of a pre-trial judge’s decision; Secondly, the application of the implied Art. 234(2) of the CCP is problematic because the ability of application of the Art. 420(1), 234(2), and not the implicit Art. 234(2) of the CCP exists. This misinterpretation causes a second problem. For this reason, it is considered that a standpoint should be supported that the Art. 420(1) shall be supplemented with the 4th decision: “to return the case to the prosecutor in case of substantial violations of the CCP.”. In this way: 1) insufficient clear case’s circumstances that might be removed only in a hearing would be transferred in an order of the Art. 420(1(2)) and removed in the hearing; 2) substantial violations of the CCP would be removed by returning a case to a prosecutor according to the Art. 420(1(4)); Thirdly, an approach should be held that because of the absence of the provision in the Art. 422(1) of the CCP that would engage the accused to take (pick up) a penal order on his / her own motion (in the court’s office, in an e-mail, to accept a penal order at house and so on) and because of the requirement that a accused shall sign that he / she was served by a penal order, the accused has an opportunity to abscond so that he / she would not be served by the penal order. It reveals a third problem of application of the penal order’s institute, i.e. a problem of penal order’s service. Straipsnio įvade trumpai pristatoma teismo baudžiamojo įsakymo (toliau – baudžiamasis įsakymas) instituto kilmė, istorija, Europos šalių baudžiamųjų procesinių įstatymų įtaka Lietuvos baudžiamuosiuose procesiniuose teisės aktuose įvirtintam baudžiamojo įsakymo institutui. Prisiminta, kad baudžiamojo įsakymo institutas yra supaprastintojo baudžiamojo proceso modelio rūšis, atsiradęs 1877 m. Vokietijos imperijos teisėje, vėliau išplitęs ir į kitas Europos šalis (taip pat ir jo atmainos, pavyzdžiui, Italijoje, Ispanijoje). Taip pat pastebėta, kad, lyginant skirtingų valstybių baudžiamojo įsakymo institutų reglamentavimą, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas jose tam tikrais aspektais yra skirtingas. Pavyzdžiui, Estijoje reglamentuojama, kas turi būti įrašyta baudžiamojo įsakymo įvadinėje, pagrindinėje dalyse ir išvadose, tuo tarpu, kitų šalių BPK ne; skiriasi subjektai, galintys pateikti prašymą bylos nagrinėjimui teisme, pavyzdžiui, skirtingai, nei Lietuvoje, Estijoje numatoma galimybė ir gynėjui pateikti minėtą prašymą. Kartu prisiminta, kad atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, baudžiamojo įsakymo institutas buvo įvestas 2002-03-14 Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau - BPK), ir šiuo metu jį reglamentuoja BPK 29, 41 straipsniai, XXXI skyriaus I skirsnis. Tam, kad nustatyti, ar ir kokios baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso taikymo problemos kyla, straipsnyje ištirtas BPK XXXI skyriaus I skirsnyje esantis teisinis reguliavimas. Tyrimo ribų apimtis buvo BPK XXXI skyriaus I skirsnio 3 galimai probleminės teisės normos / teisės normų grupės. Darbo struktūrą sudaro 2 skyriai, 3 2- ojo skyriaus poskyriai, išvados. Pirmajame skyriuje, pateikiant baudžiamojo įsakymo instituto sampratą, apžvelgiama baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso eiga, išskiriant esminius jos bruožus. Baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso samprata atskleista tam, kad išsiaiškinti, kokius teisinius santykius reglamentuoja baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso teisiniai reguliavimai. Tik tuomet bus galima identifikuoti galimai problemines teisės normas / jų grupes. Išsiaiškinus baudžiamojo įsakymo priėmimo metu besiklostančius teisinius santykius, identifikuota, jog ši baudžiamojo proceso rūšis pasižymi supaprastintąjai procesinei baudžiamajai formai būdingais esminiais bruožais – įtariamojo prisipažinimu, galimybėmis teismui greitai priimti baigiamąjį aktą, kaltinamajam rinktis, ar jį vykdyti, ar grįžti į bendrąjį baudžiamojo proceso modelį, ją reguliuoja atskiros BPK normos. Toliau tikslingai pereita prie LR BPK XXXI skyriaus I skirsnyje nustatytų galimai probleminių teisinių santykių, teisinių reguliavimų identifikavimo. Antrajame skyriuje (3 poskyriuose) atliekamas galimai probleminių baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso teisinių reguliavimų teisės normų (tyrimo dalyko) tyrimas ir reziumuojama, jog kai kurie probleminiai teisiniai reguliavimai (numanomo, papildančio bei pratęsiančio aiškiai išreikštą teisinį reguliavimą, teisinio reguliavimo įtvirtinimas BPK 418 str. 2, 4 d., 420 str. 1 d., reglamentuojančio prokuroro ikiteisminio tyrimo medžiagos ir pareiškimo dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu (toliau - pareiškimas) išsiuntimo teismui momentą, numanomos BPK 234 str. 2 d. nustatymas BPK 420 str. 1 d.), baudžiamojo įsakymo įteikimo kaltinamajam tvarka kelia baudžiamojo įsakymo instituto taikymo problemas.

• Details
• Contents