LIETUVIŲ KALBOS DVIŽODŽIŲ JUNGINIŲ MORFOLOGINIŲ IR SINTAKSINIŲ YPATYBIŲ SĄSAJOS
LINKS BETWEEN MORPHOLOGICAL AND SYNTACTIC FEATURES OF LITHUANIAN TWO-WORD PHRASES

Summary/Abstract: In this paper, we analyze two-word phrases which consist of at least one noun. The phrases for the analysis were selected from the Dictionary of Lithuanian Nominal Phrases. The morphological analysis has revealed that almost a half of the phrases are built from two nouns. Adjective + noun is the second most frequent pattern (32,2%), and the verb + noun pattern (9,99%) is the third one concerning frequency. The classification according to the head of a phrase has shown the domination of noun phrases (96,4% of all two-word phrases). After the analysis of two-word phrases by their syntactic role, the results are as follows: 95% of all phrases are attributive phrases linked by the subordination relation, object phrases with subordination relation are the second most frequent phrases (3,42%), whereas phrases expressing other syntactic relations make up less than one percent each. The results have shown that the head of a phrase is usually used as the left constituent of a phrase, except for attributive phrases linked by subordination and interdependent object phrases. Variability of the phrases was investigated by the analysis of the inflectional and derivational features of the left and / or right constituent of a phrase. The results suggest that the most phrases (46%) are with two variable constituents; however, phrases with the left fixed constituent are also frequent (44%). The presented statistical data based on authentic usage complement the descriptions of the morphological and syntactic features of two-word phrases provided in Lithuanian grammars and theoretical studies and are relevant to quantitative evaluation of linguistics aspects and to automatic syntactic analysis. Straipsnyje siekiama aprašyti morfologinių ir sintaksinių ypatybių sąsajas, jame analizuojami iš Lietuvių kalbos daiktavardinių frazių žodyno atrinkti dvižodžiai keliomis formomis pavartoti pastovieji junginiai, kuriuos sudaro bent vienas daiktavardis. Šie junginiai suklasifikuoti morfologiškai ir nustatyta, kad beveik pusė visų dvižodžių junginių sudaryti iš dviejų daiktavardžių. Antras pagal dažnumą modelis – būdvardis + daiktavardis (32,2 proc.), trečias pagal dažnumą – veiksmažodis + daiktavardis (9,99 proc.). Klasifikuojant junginius pagal pagrindinį dėmenį, nustatyta, kad vyrauja daiktavardiniai junginiai – jie sudaro 96,4 proc. visų analizuotų junginių. Suskirsčius junginius pagal tai, kokią sintaksinę funkciją atlieka, paaiškėjo, kad daugiau nei 95 proc. dvižodžių junginių priskirtini prijungiamojo ryšio požymio raiškos junginiams. Antri pagal dažnumą yra prijungiamojo ryšio objektiniai junginiai, o kitus sintaksinius ryšius perteikiantys junginiai sudaro mažiau nei po vieną procentą. Ištyrus pagrindinio junginio dėmens poziciją, paaiškėjo, kad pagrindinis dėmuo dažniausiai eina kairėje, išskyrus prijungiamojo ryšio požymio raiškos ir tarpusavio sąsajos objektinius junginius. Tiriant dvižodžius junginius buvo žiūrima ir į tai, ar abu dėmenys yra kaitomi ar tik vienas. Nustatyta, kad daugiausia junginių, kurių abu dėmenys keičiasi (46 proc.), taip pat gana daug dvižodžių junginių, kurių pirmas dėmuo yra pastovus (44 proc.). Šių lietuvių kalbos dvižodžių junginių vartosenos tendencijos ir statistiniai duomenys papildo gramatikose ir teoriniuose darbuose pateiktą informaciją, yra svarbūs kiekybiniam kalbos var¬tosenos vertinimui ir automatinei sintaksinei analizei

• Details
• Contents