Personal and Situational Factors as The Predictors of Risk Taking Propensity in the Sample of Lithuanian Students
Personal and Situational Factors as The Predictors of Risk Taking Propensity in the Sample of Lithuanian Students

Summary/Abstract: Background, purpose. The current study is based on the combination of situational and individual approaches to risk propensity through consideration of individual responses to different risk domains. The main goal of the investigation is to find out the interaction between several personality and situation factors as the predictors of students’ risk-taking propensity, measured as a complex phenomenon – dispositional and behavioural. Material and methods. In order to investigate the relationship between gender, extraversion, emotional stability, social desirability, rigidity, and risk-taking propensity we sampled 253 students from two Lithuanian universities. Each participant was asked to complete a questionnaire, which consisted of socio-demographic information, Eysenck’s personality questionnaire, two risk-taking propensity measures (dispositional and behavioural) – Kogan and Wallach’s Choice Dilemma Questionnaire and behavioural risk-taking scale. Results. Results revealed that dispositional risk-taking propensity was higher among the students with higher extraversion and higher rigidity, but neuroticism, as well as social desirability, was not associated with dispositional risk-taking propensity. Students with higher levels of extraversion and rigidity and with lower levels of social desirability were more prone to behavioural risk-taking. Gender differences as well as the differences in health, monetary, ethical and social risk areas were discussed. Mokslinė problema, tikslas. Šiame tyrime buvo remiamasi teoriniu požiūriu, kad situaciniai ir asmeniniai veiksniai sąveikauja nulemdami asmens polinkį rizikuoti ir kad žmonės vienoje rizikos srityje gali būti linkę rizikuoti, tuo tarpu kitoje rizikos srityje jie gali vengti rizikos. Pagrindinis tyrimo tikslas – nustatyti sąveiką tarp keleto asmenybės bei situacijos veiksnių, kurie padeda numatyti studentų polinkį rizikuoti, vertinamą kompleksiškai – kaip asmenybės vidinę dispoziciją bei tam tikrą elgesio būdą. Metodai. Tyrime dalyvavo 253 studentai iš dviejų Lietuvos universitetų, kurie pildė klausimyną, susidedantį iš sociodemografinių klausimų, Aizenko asmenybės klausimyno, Kogan ir Wallach (1964) Pasirinkimo dilemų klausimyno bei polinkio rizikingai elgtis skalės. Rezultatai. Rezultatai atskleidė, kad didesniu polinkiu rizikuoti (kaip asmenybės dispozicija) pasižymi studentai, kuriems būdinga labiau išreikšta ekstraversija bei rigidiškumas, tuo tarpu neurotiškumas ir socialinis patrauklumas nebuvo susiję su polinkiu rizikuoti. Studentai, kurie pasižymėjo labiau išreikšta ekstraversija ir frigidiškumu bei mažiau išreikštu socialiniu patrauklumu, buvo labiau linkę rizikuoti, kai polinkis rizikuoti buvo matuojamas kaip išoriškai stebima elgesio charakteristika. Tyrimo rezultatai atskleidė lyčių skirtumus bei polinkio rizikuoti skirtumus sveikatos, piniginės, etinės bei socialinės rizikos srityse.

• Details
• Contents