Human Rights and Cultural Relativism
Human Rights and Cultural Relativism

Summary/Abstract: Kuo pagrįstas teiginys apie žmogaus teisių visuotinumą? Šiame straipsnyje autorius pirmiausia aptaria tris teorijas, pagal kurias žmogaus teisės laikomos visuotinai galiojančiomis todėl, kad jos paremtos (1) žmonių minimaliais poreikiais, (2) jų pagrindiniu kūno tipu arba (3) jų pagrindiniu asmenybės tipu. Su šiomis teorijomis autorius didele dalimi sutinka, kaip ir su teiginiu, kad visuotinės žmogaus teisės realiai egzistuoja. Pavyzdžiui, visi žmonės turi teisę, kad su jais nebūtų žiauriai elgiamasi. Vis dėlto šis universalistinis teiginys nereiškia, kad aš tai žinau su kažkokiu ne iš šio pasaulio kilusiu (ne žmogaus lygio) tikrumu. Pastarasis teiginys jau būtų absoliutistinis, bet jis netapatintinas su priimtinu universalistiniu teiginiu, jog visi žmonės turi teisių. Taip argumentuodamas autorius reaguoja į kai kurias filosofo Richardo Rorty tezes. Žmogaus teisių visuotinio galiojimo neigimas kyla ne iš R. Rorty samprotavimų, bet iš kultūrinio reliatyvizmo doktrinos, kurios viena forma yra ekstremistinė kultūrinio reliatyvumo interpretacija. O kultūrinis reliatyvumas yra sunkiai ginčijamas antropologinis faktas, kurį patvirtinta daugybė empirinių stebėjimų. Tačiau iš to anaiptol neišplaukia kultūrinio reliatyvizmo doktrina, nei kraštutinė, nei mažiau radikali jos versija. Kultūrinis reliatyvizmas iš tiesų yra mitas. Visiems šiems teiginiams įrodyti autorius ir skiria antrąją savo straipsnio dalį.

• Details
• Contents