Les « e migrés » Français face à la tourmen te Napoléonienne : le cas de Louis Henri Bojanus en Lituanie
French Emigrants and Upheaval of the Napoleon Period: Louis Henri Bojanus in Lithuania

Summary/Abstract: Quand Napoléon entre à Vilnius en juin 1812, la ville est désertée par d’éminents professeurs étrangers1 qui enseignent à l’université, par une partie de cette élite cosmopolite qui assure le rayonnement en Europe de l’université de Vilnius à une époque qui est aujourd’hui tenue pour son « âge d’or » par les Lituaniens eux-mêmes. Comment expliquer leur comportement, notamment celui de Louis Henri Bojanus, un des plus grands naturalistes de son temps, originaire pourtant du même pays que Napoléon ? L’explication, nous la chercherons dans l’itinéraire de ce savant qui est révélateur d’une certaine France au tournant des XVIIIe et XIXe siècles. Kai 1812 metų birželį Napoleonas įžengia į Vilnių, žymūs iš užsienio šalių suvažiavę universiteto dėstytojai palieka miestą. Kaip paaiškinti tokį kosmopolitinio elito elgesį: išvykti tada, kai Vilniaus universiteto šlovė šių rinktinių vyrų dėka plačiai pasklinda po Europą ir duoda teisę šiandieniniams Lietuvos tyrinėtojams apibrėžti jų veiklos etapą kaip „aukso amžių“? Kodėl Bojanus, kilęs iš tos pačios šalies, kaip Napoleonas, pasitraukia į Sankt Peterburgą? Atsakymą į klausimus gali duoti šio mokslininko gyvenimo kelias, kuris atspindi atskirų Prancūzijos provincijų situaciją XVIII–IX amžių sandūroje. Liudvigas Heinrichas Bojanus gimė 1776 m. Elzase, Buksvileryje (Bouxwiller), Hanau-Lichtenbergo grafystėje, kur praleido savo jaunystę. Elzasas, jau visą šimtmetį priklausydamas prancūzų kraštui, užima ypatingą padėtį Prancūzijos karalystėje. 1648 m. atplėštas nuo germanų tautų Šventosios Romos imperijos, Elzasas tampa labiausiai į Rytus nukrypusiu karalystės smaigaliu. Tai, kad ši pasienio provincija buvo atleista nuo muitų, sudarė palankias sąlygas palaikyti glaudžius prekybinius ryšius su likusiais Europos kraštais – nuo Reino iki Šiaurės ir Baltijos jūrų. Kitas įdomus faktas, kad skirtingai nei likusioje Prancūzijos dalyje trečdalį Elzaso gyventojų – šalia katalikų ir žydų – sudarė protestantai. Šią tikėjimų įvairovę – iki mūsų dienų išlikusį būdingą Elzaso bruožą – Bojanus atras ir Vilniuje. Šalia prancūzų vartojama vokiečių kalba bei alemaniškasis dialektas – tokia dvikultūrė Elzaso aplinka, gana dažna Europoje, Prancūzijos karalystėje sudarė išimtį.

• Details
• Contents