„Z jasności, wysokości“. Wokół wiersza Czesława Miłosza Ale książki
About the Poem "But Books" by Czesław Miłosz

Summary/Abstract: Czesławo Miłoszo eilėraštis tarsi išauga iš pokalbio, tampa balso tarp kitų balsų įrašu, bandymu surinkti dialogo platesnėmis temomis argumentus. Šiame mažame lyriniame traktate apmąstymai apie knygos prigimtį, jos esmę, egzistavimo būdus, vietą kultūroje ir indėlį žmogaus dvasingume įgauna autonominius bruožus. Eilėraštyje Bet knygos poetas atžagariai pakeičia seno priešinimo gamta-kultūra prasmę. Taip šiame kūrinyje tarp rašymo proceso ir prigimtinio ritmo iškyla analogija. Knygos atsiveria taip, tarsi būtų gamtos kūriniais. Knygos reikalauja kontempliacijos. Czesławas Miłoszas kalba apie iškiliausių kūrinių biblioteką. Knygos turi galią sustabdyti blogį, gali pasipriešinti sunaikinimui. Eilėraštis Apie knygą iš ciklo Trys žiemos, kuriame poetas priešina amžinas vertybes apokaliptinėms vizijoms, kultūros darną – suirusiai pasaulio tvarkai, chaose besisukantiems daiktams. Katastrofiniuose jauno poeto įsivaizdavimuose jaučiami atgarsiai blogybių, atnešančių visišką pasaulio sunaikinimą, kuris prasideda ir kuris įvyksta. Žodiniai užkeikimai nesustabdys sunaikinimo, jie tėra tuščias aimanavimas. Geležies arba „didžiosios suirutės“ amžiuje neatsiras vietos knygoms, nes išmintis ir grožis bus prakeikti. Bus išsižadėta gamtos kontempliavimo ir mąstymo apie moralinius pagrindus, aptinkamo Konrado prozoje, dieviškojo įsikišimo į žmogaus reikalus, kurį įžvelgė Goethe, ramybės, kurį neša delikati Hafizo meilės poezija, taip pat ir istorinės Norwido refleksijos. Poetas surinko idealią biblioteką, parinkdamas ją pagal įvairias darnos vizijas ir sustatė pagal pasaulio darnos prasmingumo kriterijus. Rašytojai, apie kuriuos užsimenama, priklauso įvairioms kultūroms, kilę iš įvairių kraštų ir epochų. Czesławas Miłoszas neskyrė knygoms atskiro esė. Apie tamprius žmogaus ir knygų ryšius jis kalba gana dažnai, tuo pačiu ir atsitiktinai, aptardamas kitus, žymiai platesnius reikalus. Poetiniuose kūriniuose taip pat tai netampa pagrindiniu motyvu. Šioje apybraižoje neaptariu visų atvejų, kuriuose pasirodo rašymo ir knygų perskaitymo, taip pat klaidžiojimo po bibliotekų labirintus tema. Svarbu tai, kad besikartojantis „Bet knygų“ argumentas nustato matą ir darną, tampa buvimo įsivaizdavimu ir kultūros universum paieška. Eilėraštyje Bet knygos konfrontacija nėra išsprendžiama, nes pasisakymas pakimba tarp ditirambų ir elegijos, ekstatiško džiaugsmo ir mirties refleksijos, išpažinties ir objektyvumo, atskleidimo ir paslapties. Kultūros būtis priešinima žiauriai istorijai. Žmonijos reikalų apžvalga supriešinama su nepasiekiama, tik įsivaizduojama, dieviškąja perspektyva. Knygos skaitytojų yra daug, tačiau knygos prasmę nustato tik Didysis Skaitytojas. Knygų suvokimas tampa pasaulio Knygos skaitymu.

• Details
• Contents