Szkic o wielokulturowości
Sketch on Multiculturalism

Summary/Abstract: Daugiakultūriškumas yra senas žmonijos istorijos reiškinys, žinomas dar nuo Babelio bokšto laikų. Šiuolaikiniame pasaulyje jis įgauna vis didesnį mastą, nepaisant sparčiai vykstančių globalizacijos procesų ir masinės kultūros ekspansijos. Daugiakultūriškumas – tai vienas iš kultūrinės įvairovės pasireiškimo būdų. Jis pasireiškia tada, kai toje pačioje erdvėje (arba tiesioginėje kaimynystėje) demokratiškai egzistuoja mažiausiai dvi visuomenės grupės, pasižyminčios skirtingais bruožais: iš ore, religija, vertybių sistema ir pan. Šie skirtumai turi esminę reikšmę kuriant individualią ir grupinę tapatybę, nustatant jos ribas, stiprinant ryšį su „savaisiais“ ir atskiriant „savus“ nuo „svetimųjų“. Daugiakultūriškumas gali būti suvokiamas skirtingu mastu: individo, šeimos, miesto, regiono ar net kontinento skalėje. Šiuolaikiniame pasaulyje iškyla globalaus daugiakultūriškumo problema, kai pasaulis tampa panašus į global city, susidedantį iš daugybės kultūrinių dėmenų. Be to, egzistuoja ir kitokie daugiakultūriškumo lygmenys: rasinis, kalbinis, religinis, kartų, subkultūrinis, ekonominis, miesto – kaimo ir pan. Ne mažiau svarbūs yra kultūriniai lyčių skirtumai. Daugiakultūrinės visuomenės idealas skelbia, kad visos kultūros yra lygios ir sudaro tautų paveldo elementą. Tačiau pavieniai asmenys ir visuomeninės grupės skirtingai reaguoja į kitas kultūras, ypač į jų tiesioginę kaimynystę. Daugiakultūriškumo pripažinimas dažnai būna tik deklaratyvus, nes iš tiesų dauguma žmonių vadovaujasi etnocentriškumu, iracionaliais nusistatymais ir stereotipais, išsaugodami kalbinę distanciją ir nesistengdami jos sumažinti tam, kad galėtų iš arčiau pažinti savo kaimynus. Neretai atsitinka taip, kad skelbiant kultūrų ir tikybų lygybės principą, religinėms grupėms draudžiama eksponuoti savo simbolius. Kai kurių tyrinėtojų nuomone, kuo daugiau susikaupia skirtumų, tuo greičiau kyla kultūrinis konfliktas ir tuo jis būna gilesnis. Kad to išvengtume, pirmiausia būtina formuoti toleranciją kitoms kultūroms ir pastebėti jų vertybes. Daugiakultūriniame pasaulyje galimas etninių ir tautinių grupių pokalbis, asimiliacija ir akultūracija. Šiandienos pasaulyje taip pat yra stebimas tarpusavyje konkuruojančių skirtingų vertybinių ir religinių sistemų susidūrimas. Daugiakultūrinį peizažą kuria ne tik skirtingos etninės ir/arba tautinės grupės, bet ir grupės, kalbančios ta pačia kalba, gyvenančios toje pačioje šalyje, tačiau turinčios skirtingą materialinę padėtį, vartojimo galimybes, gyvenamąją vietą, laisvalaikio leidimo būdą, išsilavinimą ir darbo pobūdį. Ekonominiai skirtumai dažnai persidengia su kultūrine įvairove. Taip pat egzistuoja ir tam tikros ribos kultūrų bei visuomenių viduje. Kalbant apie daugiakultūriškumą, neišvengiamai iškyla santykio tarp duotoje valstybėje galiojančių teisės normų ir paprotinės teisės, kuria vadovaujasi įvairių mažumų grupių atstovai, problema.

• Details
• Contents