Life Extension and the Badness of Death: Deprivationist Assessment and its Limits
Life Extension and the Badness of Death: Deprivationist Assessment and its Limits

Summary/Abstract: Recent advances in biotechnologies – from regenerative medicine to targeted gene interventions – have made it plausible, at least in principle, that the human lifespan could be significantly extended. This development raises urgent philosophical questions about whether prolonged life would be prudentially desirable and morally permissible. This article provides a critical overview of philosophical themes concerning the badness of death in the context of life extension. Its goal is threefold: (1) to articulate a basic prudential argument for the desirability of life extension grounded in the deprivation account of the badness of death; (2) to respond to several objections to this view, which revolve around the claim that the finitude of life is itself valuable; and (3) to identify the external limitations of the account defended by considering it against the backdrop of more substantive social, technological, and distributive considerations. While deprivationist reasoning generally supports the desirability of extending life for individuals whose lives are, on balance, worth living, broader practical and ethical concerns (e.g., fairness of access, demographic pressures, and technological risks) qualify this conclusion. A complete ethical assessment, therefore, must involve both the intrinsic desirability of life extension and the feasibility of realizing it in a way that is just and sustainable. / Nauji laimėjimai biotechnologijų srityje – nuo regeneracinės medicinos iki tikslingų genetinių intervencijų – suteikia teorinių prielaidų manyti, kad žmogaus gyvenimo trukmė ateityje galėtų būti ženkliai prailginta. Ši galimybė verčia atsisukti į skubius filosofinius klausimus apie tai, ar ilgesnis gyvenimas būtų išmintingas ir moraliai priimtinas pasirinkimas. Šiame straipsnyje yra pateikiama jau esamų filosofinių temų, susijusių su mirties blogumu gyvenimo trukmės pratęsimo kontekste, kritinė apžvalga. Straipsnio tikslas yra trilypis: (1) pateikti pirminį prudencinio pobūdžio argumentą už gyvenimo trukmės prailginimą, grindžiamą deprivacijos koncepcija paremta mirties blogumo teorija; (2) atsakyti į kelias prieštaras šiai pirminei pozicijai, grįstas nuostata, kad gyvenimo baigtinumas yra savaime vertingas; (3) identifikuoti straipsnyje ginamos teorijos išorines ribas analizuojant ją platesniame socialinių, technologinių ir distribucinių aspektų kontekste. Nors deprivacijos teorija paremtomis prielaidomis galima grįsti poziciją, kad gyvenimo trukmės prailginimas yra naudingas tiems, kurių gyvenimo kokybė yra santykinai gera, platesnio pobūdžio praktiniai ir etiniai klausimai (pavyzdžiui, teisingo prieinamumo galimybės, demografinis spaudimas ir technologiniai rizikos veiksniai) šią išvadą apriboja. Tad išsamus problemos etinis vertinimas turėtų apimti tiek gyvenimo trukmės prailginimo savaiminį geidžiamumą, tiek jo teisingo ir tvaraus įgyvendinimo galimybes.

• Details
• Contents