We kindly inform you that, as long as the subject affiliation of our 300.000+ articles is in progress, you might get unsufficient or no results on your third level or second level search. In this case, please broaden your search criteria.
Poetry by Anna Piwkowska: Abir i Afrah; Nie masz, nie masz nadzieje; Kos
More...
Poetry by Adam Świeżyński: Pod kasztanem; Wielkie słowa; Na urodziny
More...
Poetry by Arsienij Tarkowski: Nocny deszcz; Z filmu Stalker; Grecka kafejka
More...
The Cyrillo-Methodian tradition, which is seen as part of the Great Moravian tradition since the 17th century, is a stable part of Slovak history and literature. It represents a phenomenon, which has been used as an argumentation point in an attempt to legitimize various political and cultural efforts of the Slovak nation. The themes inspired by Ss. Cyril and Methodius have also been reflected in the 20th century in poetry, prose and drama. The Thessalonian brothers are used as literary characters in the works of important poets representing various literary streams, such as Štefan Krčméry, Vojtech Mihálik, the Franciscan Rudolf Dilong or Viliam Turčány. The topic of Ss. Cyril and Methodius was fully implemented in the work of Milan Ferko, a representative of modern Slovak historical prose. It has also sometimes been part of various drama and radio plays. This paper describes specific individual literary works.
More...
Tapytojas, juvelyras Gvidas Latakas – vienas savičiausių menininkų, nuo jaunumės rašantis ir eilėraščius. Išleistos trys eilėraščių knygos: „Kol išsiris varniukai“, „Nekalendoriniai šventieji“, „Lokenos“. Visos jo knygos apdovanotos premijomis. Gvido Latako eilėraščiuose nuolatos kinta rakursai, gaivalingai juda stichijos : dailė padeda poezijai, poezija – dailei. Kalba rupi, naši, artėja prie šnekamosios. Iš eilėraščio į eilėraštį keliauja bibliniai, istoriniai personažai, sakmių, mitų, padavimų veikėjai. Praeitis patiriama per liudijimus, archetipinius reliktus, kurie tarsi atgyja. Dabartis šmėsčioja epizodiškai, lyg atsitiktinai patekusi į istorijas. Poeto kūriniai primena iš tvirtų sąsparų suręstą, anot jo paties, budinką, palocių. Riedėte rieda vešlūs ir kartu geros kraujotakos pasakojimai. Iš vitališkų, kupinų sąmojo ir vidinio linksmumo palyginimų netikėtai išnyra primiršti žemaitiški žodžiai, kurie liudija atmintį ir būtovę. Gvidas Latakas nesidairo į lite- ratūrines madas, bet nevengia „naujų senovių“. Jo eilėraščių žmogus tiki, kad ne visi dangaus šventieji puikuojasi mūsų kalendoriuose, o gyvena tarpe mūsų, valgo ir geria, dirba savuosius darbus. Kita vertus, žmogus savotiškai suklūsta: „Tikiu amatais, tebus jie pagarbinti per amžius.“
More...